Mental health concerns are increasingly recognized as a vital part of our overall wellbeing. One prevalent issue is depression, a condition that affects millions globally. If you suspect that a friend is grappling with depression, it can feel overwhelming. How can you approach this delicate topic and provide support without crossing boundaries? Here are some ways to help.

Before you intervene, it's crucial to identify the signs of depression. They may include:

Persistent sadness or low mood nearly every day

Difficulty concentrating, remembering, or making decisions

Remember, these symptoms have to persist for at least two weeks to be considered indicative of depression. However, everyone experiences depression differently, and not everyone will display all these symptoms.

If your friend exhibits signs of depression, it's important to communicate your concern. It's natural to feel unsure about how to initiate this conversation, but here are some guidelines:

Choose a comfortable setting and ensure you have enough time to talk.

Be honest and express your concern in a gentle and non-judgmental way.

Use “I” statements to avoid making them feel defensive. For instance, say “I’ve noticed you’ve been looking tired lately, is everything okay?” instead of “You've been acting strange lately.”

Remember, this conversation should be based on your observations, not a diagnosis. It’s not your role to diagnose depression — only a mental health professional can do that.

One of the best things you can do is to listen. Give them space to share their feelings without rushing them or making judgments. Validate their emotions by saying things like, "That sounds really difficult. I'm sorry you're feeling this way."

Depression is a serious medical condition that requires professional treatment. Encourage your friend to seek help from a mental health professional. If they're hesitant, offer to use the Meetelp app or even accompany them to the appointment.

Even after your friend seeks help, continue to be supportive. Stay connected, express your care and concern, and try to engage them in normal activities as much as they're comfortable with.

Supporting a friend with depression can take a toll on your own mental health. Make sure to take care of yourself, set boundaries, and seek support when needed.

What If They’re Thinking About Suicide?

If your friend mentions suicide, take it seriously. Encourage them to reach out to a mental health professional immediately. If the threat is imminent, call 112.

Remember, it's not your responsibility to cure your friend's depression. Your role is to provide support, encouragement, and empathy. A mental health professional should handle the diagnosis and treatment.

Depression is a serious condition, but with the right help and support, people can manage their symptoms and improve their quality of life. If your friend is struggling, your understanding and compassion can make a world of difference.

*Disclaimer: This article does not provide medical advice. It is intended for informational purposes only. It is not a substitute for professional medical advice, diagnosis, or treatment.*

Recognising Depression in a Friend and How to Help: A Guide

Viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų yra depresija, nuo kurios kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje. Gali apimti nerimas, jei įtari depresiją pas draugą. Kaip gali priartėti prie šios subtilios temos ir suteikti paramą neperžengiant ribų? Štai keletas būdų, kaip padėti.

Prieš įsikišant labai svarbu atpažinti depresijos požymius:

Nuolatinis liūdesys arba prasta nuotaika beveik kiekvieną dieną

Susidomėjimo ar malonumo pomėgiais praradimas

Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus

Šie simptomai turi tęstis ne trumpiau kaip dvi savaites, kad juos būtų galima laikyti depresijos požymiais. Tačiau kiekvienas žmogus depresiją išgyvena skirtingai ir ne visiems pasireiškia visi šie simptomai.

Jei tavo draugui pasireiškia depresijos požymių, svarbu pranešti apie savo susirūpinimą. Natūralu, kad gali nežinoti, kaip pradėti pokalbį, tačiau štai keletas rekomendacijų:

Pasirink patogią aplinką ir įsitikink, kad turėsi pakankamai laiko pokalbiui.

Būk nuoširdus ir švelniai bei neteisiant išsakyk savo susirūpinimą.

Vartok "aš" teiginius, kad nesukeltum draugui gynybinio jausmo. Pavyzdžiui, sakyk: "Pastebėjau, kad pastaruoju metu atrodai pavargęs, ar viskas gerai?", o ne "Pastaruoju metu keistai elgiesi".

Toks pokalbis turėtų būti pagrįstas tavo pastebėjimais, o ne diagnoze. Diagnozuoti depresiją nėra tavo užduotis - tai gali padaryti tik psichikos sveikatos specialistas.

Vienas geriausių dalykų, kuriuos gali padaryti, yra klausytis. Suteik artimajam erdvės pasidalyti savo jausmais, neskubink jo ir nevertink. Parodyk, kad supranti jo emocijas žodžiais: "Tai skamba labai sudėtingai. Apgailestauju, kad taip jautiesi."

Paskatink ieškoti profesionalios pagalbos

Depresija yra rimta sveikatos būklė, kurią būtina gydyti su specialistu. Paragink draugą kreiptis pagalbos į psichiatrą arba psichoterapeutą. Jei draugas dvejoja, pasiūlyk pasinaudoti "Meetelp" programėle arba net palydėk jį į konsultaciją.

Net ir po to, kai draugas kreipėsi pagalbos, palaikyk ryšį. Išreikšk savo rūpestį ir susirūpinimą ir stenkis įtraukti jį į įprastą veiklą tiek, kiek jam patogu.

Palaikant depresija sergantį draugą gali nukentėti ir mūsų pačių psichikos sveikata. Būtinai pasirūpink savimi, nustatyk ribas ir prašyk pagalbos, jei jos prireiks.

Ką daryti, jei draugas galvoja apie savižudybę?

Jei draugas užsimena apie savižudybę, žiūrėk į tai rimtai. Paragink jį nedelsiant kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Jei grėsmė neišvengiama, skambink numeriu 112.

Nepamiršk, kad išgydyti draugo depresiją - ne tavo pareiga. Tavo vaidmuo - suteikti paramą, padrąsinimą ir empatiją. Diagnoze ir gydymu rūpinasi psichikos sveikatos specialistas.

Depresija yra rimta būklė, tačiau gavę tinkamą pagalbą ir paramą žmonės gali suvaldyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei tavo draugas susiduria su sunkumais, tavo supratimas ir užuojauta gali daug ką pakeisti.

*Atsakomybės apribojimas: šiame straipsnyje neteikiama medicininė konsultacija. Jis skirtas tik informaciniams tikslams. Jis nepakeičia profesionalaus gydytojo patarimo, diagnozės ar gydymo.*

Kaip suprasti, kad draugui depresija, ir kaip jam padėti?

It's great that you recognise that you want to change your life and are ready to see talking to a psychologist as a tool to help you achieve your goals. Preparing for your first session is an important step, so it's good to know a few things that will help you get started.

First, it may be helpful to identify the areas of your life that you want to change. This could include things like your career, relationships, health, or personal development. Once you have a sense of what you want to focus on, you can start looking for a therapist who has experience and expertise in those areas.

Find a therapist with whom you feel a connection

Next, it's important to find a therapist who you feel comfortable working with. This can involve researching potential therapists online, asking for referrals from friends or family members, or even attending a few initial sessions with different therapists to see who feels like the best fit. You can also save time searching by trying the free Meetelp app, which selects the best psychologists based on personality compatibility.

Once you've found a therapist, setting specific goals for what you want to achieve in therapy can be helpful. This could include improving your self-esteem, developing better communication skills, or learning to manage anxiety or emotions.

Finally, it's important to be open and honest with your therapist about your goals, concerns, and challenges. Your therapist is there to support you through this journey and work with you to develop strategies and tools that will help you make positive changes in your life.

Remember, change is a process, and it can take time and effort to achieve the goals you set for yourself. But with the right support and tools, you can take steps toward the life you want.

How to start therapy?

Puiku, kad pripažįsti, jog nori keisti savo gyvenimą ir esi pasirengęs (-usi) pažiūrėti į pokalbį su psichologu kaip į priemonę, padedančią siekti savo tikslų. Pasiruošimas pirmai konsultacijai yra svarbus žingsnis, todėl verta žinoti keletą dalykų, kurie padės tau pradėti terapiją lengviau.

Visų pirma pravartu nustatyti gyvenimo sritis, kurias nori pakeisti. Tai gali būti karjera, santykiai, sveikata ar asmeninis tobulėjimas. Kai jau suprasi, į ką nori sutelkti dėmesį, gali pradėti ieškoti psichologo ar psichoterapeuto, turinčio patirties ir žinių tose srityse.

Susirask specialistą, su kuriuo jauti ryšį

Toliau svarbu rasti specialistą, su kuriuo jaustumeisi gerai. Tai gali būti potencialių psichologų paieška internete, draugų ar šeimos narių rekomendacijos arba net kelių pradinių sesijų su skirtingais psichologais lankymas, kad pamatytum, kas tau labiausiai tinka. Taip pat gali sutaupyti laiko paieškoms ir išbandyti nemokamą "Meetelp" programėlę, kuri parenka geriausius psichologus pagal asmenybių suderinamumą.

Suradus specialistą, gali būti naudinga nustatyti konkrečius tikslus, aptarti, ko norėtum pasiekti terapijos metu. Tai gali būti savigarbos gerinimas, geresnių bendravimo įgūdžių ugdymas arba mokymasis valdyti nerimą ar emocijas.

Galiausiai svarbu atvirai ir sąžiningai kalbėti su specialistu apie savo tikslus, rūpesčius ir iššūkius. Psichologas yra tam, kad suteiktų paramą įveikiant šį kelią. Jis gali kartu su tavim kurti strategijas ir priemones, kurios padės pasiekti teigiamų pokyčių gyvenime.

Nepamiršk, kad pokyčiai - tai procesas, ir gali prireikti laiko bei pastangų, kad pasiektum sau iškeltus tikslus. Tačiau su tinkama parama ir priemonėmis gali žengti žingsnius norimo gyvenimo link.

Kaip pradėti psichoterapiją?

Pradėti psichoterapiją gali būti nelengva, ypač jei nežinai, nuo ko pradėti. Tačiau nesijaudink, nesi vienas! Daugelis žmonių kreipiasi į psichologą dėl įvairių priežasčių - nuo nerimo ir depresijos iki santykių problemų ir su darbu susijusio streso. Tačiau kai kurie žmonės gali tiesiog norėti patyrinėti savo mintis ir jausmus saugioje ir palankioje aplinkoje, neturėdami konkrečių psichologinių iššūkių.

Nepriklausomai nuo to, ar turi konkrečią temą, ar ne, svarbiausia pradėti bendrauti su psichologu. Pasidalijimas savo mintimis ir rūpesčiais konsultacijų pradžioje gali padėti tau ir tavo psichologui sutelkti dėmesį į darbą ir nustatyti konkrečius terapijos tikslus. Jei nesi tikras, ką nori aptarti, tai ne bėda! Patyręs psichologas gali padėti tau panagrinėti tavo mintis ir jausmus bei nustatyti sritis, su kuriomis norėtum dirbti.

Tačiau pradėti psichoterapiją nebūtinai turi būti sunku. Su "Meetelp" programėle tai padaryti paprasta! Mūsų nuotaikos dienoraštis leidžia fiksuoti nuotaikų svyravimus, o kai būsi pasiruošęs, vienu spustelėjimu galėsi pasidalinti užrašais su psichologu - taip sutaupysi laiko.

Galiausiai svarbiausia, kad su savo psichologu jaustumeisi patogiai ir galėtum pasitikėti juo. Po ryšio nustatymo galėsite kartu spręsti visus iššūkius ir dirbti dėl savo psichikos sveikatos ir gerovės. Taigi, kam laukti? Pradėk kelionę laimingesnio ir sveikesnio savęs link su Meetelp jau šiandien!

Ar man reikia konkrečios temos, kad pradėčiau psichoterapiją?

Starting therapy can be daunting, especially if you're not sure where to begin. But don't worry, you're not alone! Many people seek therapy for a variety of reasons, ranging from anxiety and depression to relationship problems and work-related stress. However, some people may simply want to explore their thoughts and feelings in a safe and supportive environment without a specific issue in mind.

Whether you have a specific topic in mind or not, communication with your therapist is key. Sharing your thoughts and concerns at the beginning of your sessions can help both you and your therapist to focus your work and set specific goals for your therapy. If you're not sure what you want to work on, that's okay too! A skilled therapist can help you explore your thoughts and feelings and identify areas that you would like to work on.

But starting therapy doesn't have to be difficult. The Meetelp app made it easy! Our mood tracker allows you to record your mood swings, and when you're ready, you can share notes with your therapist with just one click, saving you time and hassle.

Ultimately, the most important thing is that you feel comfortable with your therapist and that you can build a trusting relationship. From there, you can work together to address any issues that may be impacting your mental health and well-being. So why wait? Start your journey towards a happier, healthier you with Meetelp today!

Do I need a specific topic to start therapy?

People may start therapy for various reasons, including coping with mental health issues and empowering themselves. Here are some common goals for both causes:

Everyone thinks that psychotherapy achieves these goals:

Learn coping strategies for stress or trauma

Identify and change negative self-talk and thought patterns

Improve sleep and overall physical health

Manage symptoms of chronic pain or illness

Address substance abuse or addiction issues

Increase emotional regulation and stability

This is true, but many people forget that...

Develop a sense of purpose and direction in life

Increase self-awareness and self-understanding

Learn effective communication skills and improve relationships

Develop a strong sense of personal identity

Improve decision-making and problem-solving skills

https://www.apa.org/topics/psychotherapy/understanding

What Exactly Does Therapy Accomplish?

Žmonės gali pradėti terapiją dėl įvairių priežasčių, įskaitant psichologinių iššūkių įveikimą ir savęs tobulinimą. Štai keletas motyvų:

Visi mano, kad psichoterapija padeda pasiekti šiuos tikslus:

Sumažinti depresijos ar nerimo simptomus

Išmokti streso ar traumos įveikimo strategijų

Atpažinti ir keisti neigiamą kalbėjimą apie save ir mąstymo modelį

Pagerinti miegą ir bendrą fizinę sveikatą

Suvaldyti lėtinio skausmo ar ligos simptomus

Spręsti piktnaudžiavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis ar priklausomybės problemas

Padidinti emocinį reguliavimą ir stabilumą

Tai tiesa, tačiau daugelis žmonių pamiršta, kad...

Sukurti gyvenimo tikslo ir krypties jausmą

Stiprinti pasitikėjimą savimi ir savigarbą

Išmokti veiksmingų bendravimo įgūdžių ir pagerinti santykius

Stiprinti asmeninį augimą ir tobulėjimą

Tobulinti sprendimų priėmimo ir problemų sprendimo įgūdžius

Ką būtent psichoterapija padeda pasiekti?


The decision to seek therapy is a brave and proactive step towards improving your mental health and well-being. However, many people still have the misconception that therapy is only for individuals who are "crazy" or mentally ill. This belief is not only stigmatizing but also untrue. Seeking therapy does not mean that something is wrong with you.


Therapy is dealing with everyday stressors


Therapy is a form of treatment that helps individuals deal with their emotional and psychological issues. It can help individuals cope with mental health disorders such as anxiety, depression, bipolar disorder, and post-traumatic stress disorder (PTSD). Therapy is also helpful for those dealing with everyday stressors such as relationship issues, work-related stress, and life transitions.



Therapy is a safe and confidential space where individuals can share their feelings, thoughts, and experiences without fear of judgment or criticism. Therapists are trained professionals who have the expertise to help individuals identify and work through their emotional and psychological challenges.



If you are considering therapy, it means that you are taking an active step towards addressing your mental health concerns. It is a sign of strength, not weakness, to seek help when you need it. It takes courage to acknowledge that you are struggling and need support. Seeking therapy is a way of taking control of your mental health and well-being.



It is essential to understand that mental health issues are prevalent and affect people from all walks of life. Depression is one of the most common mental health disorders in Lithuania. However, many individuals do not seek treatment due to the fear of being stigmatized or judged.



Therapy leads to a higher quality of life


Therapy can help individuals work through their emotional and psychological challenges and learn effective coping strategies. It can also help individuals improve their communication and interpersonal skills, which can lead to better relationships and a higher quality of life.

In conclusion, seeking therapy does not mean that you are crazy. It is a proactive step towards improving your well-being. Therapy is a confidential space where you can share your thoughts without fear of judgment or criticism. It takes courage to acknowledge that you need help, and seeking therapy is a sign of strength, not weakness. If you are struggling with your mental health, consider reaching out to a Meetelp therapist for support. Remember, you are not alone, and help is available.

Read more: 

https://heartcenteredcounselors.com/blog/the-stigmas-gone-seeking-help-from-a-therapist-does-not-mean-youre-crazy/

I think I need therapy, am I crazy?


Sprendimas eiti į terapiją yra drąsus ir aktyvus žingsnis siekiant pagerinti savo psichikos sveikatą ir gerovę. Tačiau daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad terapija skirta tik "išprotėjusiems" ar psichikos ligoniams. Šis įsitikinimas yra neteisingas. Kreipimasis pas psichologą nereiškia, kad su jumis kažkas negerai.

Terapija padeda spręsti kasdienio streso problemas


Terapija yra gydymo forma, padedanti asmenims spręsti emocines ir psichologines problemas. Ji gali padėti susidoroti su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimas, depresija, bipolinis sutrikimas ir potrauminio streso sutrikimas (PTSS). Terapija taip pat naudinga tiems, kurie susiduria su kasdieniais stresiniais veiksniais, pavyzdžiui, santykių problemomis, su darbo ir gyvenimo pokyčiais susijusiu stresu.


Terapija - tai saugi ir konfidenciali erdvė, kurioje žmonės gali pasidalinti savo jausmais, mintimis ir išgyvenimais nebijodami, kad bus teisiami ar kritikuojami. Psichologai yra kvalifikuoti specialistai, kurie padeda asmenims identifikuoti ir spręsti jų emocines ir psichologines problemas.

Terapijos ieškojimas yra stiprybės ženklas


Jei svarstote apie terapiją, reiškia aktyviai siekiate išspręsti savo psichologinius iššūkius. Prašyti pagalbos yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Reikia drąsos pripažinti, kad yra sunku ir reikia palaikymo. Kalbėjimas su psichologu - tai būdas valdyti savo psichikos sveikatos gerovę.

Sergančiųjų depresija Lietuvoje yra pernelyg daug


Labai svarbu suprasti, kad psichikos sveikatos problemos paliečia visų visuomenės sluoksnių žmones. Depresija yra vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Lietuvoje. Tačiau daugelis asmenų nesikreipia dėl gydymo, nes bijo būti teisiami ar kritikuojami.


Psichoterapija gali padėti asmenims įveikti emocinius ir psichologinius sunkumus ir išmokti veiksmingų susidorojimo strategijų. Ji taip pat gali padėti asmenims pagerinti bendravimo įgūdžius, kurie stiprina santykius ir pagerina gyvenimo kokybę.

Noras pradėti psichoterapiją nereiškia, kad išprotėjote. Tai aktyvus žingsnis į geresnio gyvenimo kūrimą. Terapija yra konfidenciali erdvė, kurioje galite pasidalyti savo mintimis, nebijodami kritikos. Pripažinti, kad jums reikia pagalbos, reikia drąsos, o kreipimasis į specialistą yra stiprybės ženklas. Jei norite įveikti savo psichologinius iššūkius, kreipkitės į "Meetelp" psichologą. Jūs nesate vieni.

Manau, kad man reikia psichoterapijos, ar aš išprotėjau?

The benefits of seeing a children therapist

As parents, we want our children to be happy, healthy, and thriving. However, sometimes our children may struggle with emotional or behavioral issues that we are not equipped to handle on our own. This is where a children's therapist or psychologist can help. In this article, we will explore why children may need to see a psychologist or therapist, when it's best to seek help, and what to expect during therapy.

Children can benefit from seeing a psychologist just as much as adults can.

It's important for parents to recognize when their child may need psychological help, such as behavioral or emotional changes, social difficulties, or traumatic events.

Finding the right children's therapist can make all the difference, so it's important to do your research and find someone who specializes in working with children.

There is no shame in seeking urgent psychological help for your child if you suspect they may be experiencing a mental health crisis.

By providing your child with the necessary support and resources, you can help them overcome their challenges and thrive both personally and academically.

Why Children Should See a Psychologist or Therapist

Children may experience a wide range of emotional and behavioral issues that can benefit from therapy. Some common issues that may prompt parents to seek the help of a psychologist or therapist include:

Anxiety or depression: Children may experience feelings of anxiety or depression that can affect their daily lives. These feelings may be caused by stressors such as school, family conflicts, or changes in their environment.

Behavioral problems: Children may act out in ways that are not typical for their age group, such as aggression, defiance, or self-harm. These behaviors may be a result of underlying emotional or mental health issues.

Trauma: Children who have experienced trauma, such as abuse or neglect, may need help processing their feelings and emotions in a safe and supportive environment.

Developmental disorders: Children with developmental disorders, such as autism or ADHD, may need specialized therapy to help them manage their symptoms and improve their social skills.

When to Seek Urgent Psychological Help for Your Child

If your child is experiencing severe emotional or behavioral problems, it's important to seek help as soon as possible. Some signs that your child may need urgent psychological help include:

Expressing thoughts of suicide or self-harm

Exhibiting violent behavior towards themselves or others

Experiencing severe anxiety or panic attacks

Exhibiting signs of psychosis, such as hallucinations or delusions

If you are unsure if your child needs urgent help, it's always better to err on the side of caution and seek guidance from a mental health professional.

Therapy can be a highly effective way to help children work through their emotional and behavioral issues. During therapy, a psychologist or therapist will work with your child to identify the underlying issues that are causing their problems and develop strategies to help them cope.

The type of therapy that your child receives will depend on their individual needs and the issues they are facing. Some common types of therapy that may be used include:

Cognitive-behavioral therapy: This type of therapy focuses on helping children identify and change negative thought patterns and behaviors.

Play therapy: This type of therapy allows children to express their feelings and emotions through play activities.

Family therapy: This type of therapy involves the entire family and can be helpful for addressing issues related to family dynamics or communication.

Your child's therapist will work with you to develop a treatment plan that is tailored to your child's individual needs. They may also recommend additional resources, such as support groups or medication, to help your child manage their symptoms.

If your child is struggling with emotional or behavioral issues, it's important to seek the help of a children's therapist or psychologist. These professionals can provide the support and guidance your child needs to work through their problems and thrive. Remember, seeking help is a sign of strength, not weakness, and can have a profound impact on your child's well-being.

https://www.kids-houston.com/2021/01/10/warning-signs-your-child-might-need-therapy/

Why Your Child Might Need to See a Psychologist: Recognizing the Signs and Seeking Help

Vaikų psichologas - visa apsilankymo nauda

Kaip tėvai norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, sveiki ir klestintys. Tačiau kartais mūsų vaikai gali susidurti su emocinėmis ar elgesio problemomis, su kuriomis patys nesugebame susitvarkyti. Čia gali padėti vaikų terapeutas arba psichologas. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vaikams gali prireikti apsilankyti pas psichologą ar terapeutą, kada geriausia kreiptis pagalbos ir ko tikėtis terapijos metu.

Vaikams gali būti naudinga lankytis pas psichologą lygiai taip pat, kaip ir suaugusiesiems.

Svarbu, kad tėvai atpažintų, kada jų vaikui gali prireikti psichologo pagalbos, pavyzdžiui, esant elgesio ar emociniams pokyčiams, socialiniams sunkumams ar traumuojantiems įvykiams.

Tinkamo vaikų psichoterapeuto paieška gali daug ką pakeisti, todėl svarbu atlikti tyrimą ir rasti žmogų, kuris specializuojasi dirbti su vaikais.

Nėra gėda skubiai ieškoti psichologinės pagalbos savo vaikui, jei įtariate, kad jis gali patirti psichikos sveikatos krizę.

Suteikdami savo vaikui reikiamą paramą ir išteklius, galite padėti jam įveikti sunkumus ir klestėti tiek asmeniškai, tiek akademiškai.

Kodėl vaikams naudinga apsilankyti pas psichologą arba terapeutą

Vaikai gali susidurti su įvairiomis emocinėmis ir elgesio problemomis, kurioms gali būti naudinga terapija. Kai kurios dažniausiai pasitaikančios problemos, dėl kurių tėvai gali kreiptis pagalbos į psichologą ar terapeutą, yra šios:

nerimas ar depresija: Vaikai gali patirti nerimo ar depresijos jausmą, kuris gali paveikti jų kasdienį gyvenimą. Šiuos jausmus gali sukelti stresiniai veiksniai, pavyzdžiui, mokykla, konfliktai šeimoje arba aplinkos pokyčiai.

Elgesio problemos: Vaikai gali elgtis taip, kaip nebūdinga jų amžiaus grupei, pavyzdžiui, agresyviai, nepaklusniai arba save žaloti. Tokį elgesį gali lemti pagrindinės emocinės ar psichikos sveikatos problemos.

Traumos: Vaikams, patyrusiems traumą, pavyzdžiui, prievartą ar nepriežiūrą, gali prireikti pagalbos, kad jų jausmai ir emocijos būtų išgyventi saugioje ir palankioje aplinkoje.

Vystymosi sutrikimai: Vaikams, turintiems raidos sutrikimų, tokių kaip autizmas ar ADHD, gali prireikti specialios terapijos, kuri padėtų jiems suvaldyti simptomus ir pagerinti socialinius įgūdžius.

Kada kreiptis skubios psichologinės pagalbos savo vaikui

Jei jūsų vaikas patiria rimtų emocinių ar elgesio problemų, svarbu kuo greičiau kreiptis pagalbos. Kai kurie požymiai, rodantys, kad jūsų vaikui gali prireikti skubios psichologinės pagalbos, yra šie:

mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą

smurtinis elgesys su savimi ar kitais asmenimis

patiriamas stiprus nerimas ar panikos priepuoliai

psichozės požymiai, pavyzdžiui, haliucinacijos ar iliuzijos

Jei nesate tikri, ar jūsų vaikui reikia skubios pagalbos, visada geriau būti atsargesniems ir kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Terapija gali būti labai veiksmingas būdas padėti vaikams išspręsti jų emocines ir elgesio problemas. Terapijos metu psichologas arba terapeutas dirbs su jūsų vaiku, kad nustatytų pagrindines problemas, kurios sukelia jo problemas, ir parengtų strategijas, padedančias jam susidoroti su problemomis.

Terapijos rūšis, kuri bus taikoma jūsų vaikui, priklausys nuo jo individualių poreikių ir problemų, su kuriomis jis susiduria. Kai kurios įprastos terapijos rūšys, kurios gali būti taikomos, yra šios:

Kognityvinė elgesio terapija: Ši terapijos rūšis skirta padėti vaikams nustatyti ir pakeisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius.

Žaidimų terapija: Ši terapijos rūšis leidžia vaikams išreikšti savo jausmus ir emocijas žaidžiant.

Šeimos terapija: Ši terapijos rūšis apima visą šeimą ir gali būti naudinga sprendžiant problemas, susijusias su šeimos dinamika ar bendravimu.

Jūsų vaiko terapeutas kartu su jumis parengs gydymo planą, pritaikytą individualiems jūsų vaiko poreikiams. Jis taip pat gali rekomenduoti papildomų išteklių, pavyzdžiui, paramos grupių ar vaistų, kad padėtų jūsų vaikui valdyti simptomus.

Jei jūsų vaikas susiduria su emocinėmis ar elgesio problemomis, svarbu kreiptis pagalbos į vaikų terapeutą ar psichologą. Šie specialistai gali suteikti paramą ir patarimus, kurių reikia jūsų vaikui, kad jis galėtų išspręsti savo problemas ir klestėti. Atminkite, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo požymis ir gali turėti didelės įtakos jūsų vaiko gerovei.

Kodėl jūsų vaikui gali prireikti apsilankyti pas psichologą: Atpažinkite požymius ir kreipkitės pagalbos"

Kaip žmonės, nuolat žongliruojame įvairiomis pareigomis ir iššūkiais, nesvarbu, ar tai būtų su darbu susijęs stresas, santykių problemos, ar asmeniniai sunkumai. Visi šie veiksniai gali paveikti mūsų emocinę sveikatą, todėl labai svarbu teikti pirmenybę savo gerovei, kad galėtume gyventi visavertį gyvenimą. Šiame straipsnyje aptarsime dešimt skirtingų emocinės sveikatos aspektų, priežastis, kodėl svarbu jos siekti, ir pasekmes, jei neskiriame jai pirmenybės.

Pirmasis žingsnis siekiant emocinės sveikatos yra savęs pažinimo ugdymas. Tai reiškia gebėjimą atpažinti savo emocijas, mintis ir elgesį bei suprasti, kaip jie veikia jūsų savijautą. Kai suvokiate savo emocinę būseną, galite geriau valdyti emocijas ir sveikai reaguoti į stresines situacijas.

Nesuteikus pirmenybės savęs pažinimui, gali atsirasti emocinis nestabilumas ir nesugebėjimas veiksmingai valdyti savo emocijų. Tai gali lemti įtemptus santykius, sunkumus darbe ir bendrą nepasitenkinimą gyvenimu.

Kitas svarbus emocinės sveikatos aspektas yra emocijų reguliavimas. Tai reiškia gebėjimą sveikai valdyti savo emocijas, o ne būti jų valdomam. Emocinė reguliacija gali padėti išlikti ramiems sudėtingose situacijose, priimti racionalius sprendimus ir palaikyti sveikus santykius.

Tinkamai nereguliuodami emocijų, galite reaguoti impulsyviai arba patirti dažnus nuotaikų svyravimus. Dėl to gali kilti konfliktų su kitais žmonėmis ir sunku palaikyti stabilius santykius.

Atsparumas - tai gebėjimas atsigauti po sudėtingų situacijų ir prisitaikyti prie pokyčių. Atsparumo ugdymas yra labai svarbus siekiant išlaikyti emocinę sveikatą, nes leidžia sveikai susidoroti su stresu ir sudėtingomis situacijomis.

Neišsivystęs atsparumas gali sukelti bejėgiškumo jausmą ir jausmą, kad stresas jus užvaldo. Dėl to gali kilti sunkumų atliekant užduotis, pasitraukti iš socialinių situacijų ir net atsirasti psichikos sveikatos problemų, tokių kaip nerimas ir depresija.

Teigiami santykiai su kitais žmonėmis yra svarbus emocinės sveikatos veiksnys. Sveiki santykiai suteikia paramą ir priklausymo jausmą, o tai gali padėti pagerinti bendrą savijautą.

Kita vertus, neteikiant pirmenybės pozityviems santykiams, gali atsirasti vienišumo ir izoliacijos jausmas, o tai gali turėti neigiamą poveikį psichikos sveikatai.

Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau svarbu turėti sveikų jo įveikimo strategijų. Streso valdymo įgūdžių ugdymas gali padėti išlikti ramiems didelės įtampos situacijose ir sumažinti neigiamą streso poveikį emocinei sveikatai.

Neturint veiksmingų streso valdymo įgūdžių, stresas gali kauptis ir sukelti perdegimą, nerimą ir kitas psichikos sveikatos problemas.

Savęs priėmimas - tai geranoriškas ir supratingas elgesys su savimi, o ne griežta savikritika. Tai svarbus emocinės sveikatos aspektas, nes jis gali padėti susikurti teigiamą savęs vertinimą ir padidinti savigarbą.

Nesuteikus pirmenybės savęs priėmimui, gali atsirasti menkavertiškumo jausmas ir neigiamas savęs vertinimas, o tai gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą.

Gyvenimo tikslo ir prasmės jausmas yra svarbus emocinei sveikatai. Tai suteikia motyvacijos ir pasitenkinimo jausmą, o tai gali padėti pagerinti bendrą savijautą.

Neturint tikslo ir prasmės jausmo, gyvenimas gali atrodyti be krypties ir neišsipildęs, o tai gali sukelti depresiją ir kitas psichikos sveikatos problemas.

Sąmoningumas - tai buvimas dabarties akimirkoje ir savo minčių bei jausmų įsisąmoninimas, nevertinant jų. Tai svarbus emocinės sveikatos aspektas, nes gali padėti valdyti stresą ir sumažinti neigiamas emocijas.

Nesuteikdami pirmenybės sąmoningumui, galite nuolat blaškytis ir nesuvokti savo emocijų, o tai gali neigiamai paveikti psichikos sveikatą.

Emocinei sveikatai svarbu būti ištikimam sau ir savo vertybėms. Tai reiškia, kad reikia būti autentiškam ir sąžiningam su savimi ir kitais, o ne atitikti visuomenės lūkesčius.

Nesuteikdami pirmenybės autentiškumui, galite pajusti atskirtį nuo savęs ir kitų, o tai gali turėti įtakos bendrai savijautai ir sukelti psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ir nerimas.

Emocinei sveikatai svarbu atpažinti, kada jums reikia paramos, ir kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Psichikos sveikatos problemos yra dažnos ir į jas reikėtų žiūrėti rimtai, o kreipimasis pagalbos gali suteikti reikiamą paramą ir išteklius emocinei gerovei pagerinti.

Nesikreipimas pagalbos, kai jos reikia, gali lemti negydomas psichikos sveikatos problemas, kurios gali paveikti visus gyvenimo aspektus ir sukelti ilgalaikių pasekmių.

Norint gyventi visavertį gyvenimą, labai svarbu teikti pirmenybę emocinei sveikatai. Emocinė sveikata turi įtakos visiems mūsų gyvenimo aspektams, įskaitant santykius, darbingumą ir bendrą gerovę. Kai teikiame pirmenybę emocinei sveikatai, esame geriau pasirengę susidoroti su iššūkiais ir palaikyti sveikus santykius, o tai gali padidinti laimę ir bendrą pasitenkinimą gyvenimu.

Pasekmės, kai emocinei sveikatai neteikiame pirmenybės

Kita vertus, jei emocinei sveikatai neteikiama pirmenybė, tai gali turėti neigiamų pasekmių. Tai gali būti įtempti santykiai, prasti darbo rezultatai, sunkumai atliekant užduotis ir psichikos sveikatos problemos, pavyzdžiui, nerimas ir depresija. Emocinės sveikatos ignoravimas gali turėti ilgalaikį poveikį visiems gyvenimo aspektams, todėl labai svarbu jai teikti pirmenybę.

Tiems, kurie nori pagerinti savo emocinę sveikatą be vargo, "

" yra puikus įrankis. Meetelp - tai internetinė platforma, sujungianti asmenis su jiems tinkamiausiu psichologu ar terapeutu. Naudodamiesi "Meetelp", vartotojai gali gauti asmeninę paramą patogiai įsitaisę savo namuose, todėl lengva teikti pirmenybę emocinei sveikatai.

Apibendrinant galima pasakyti, kad emocinė sveikata yra labai svarbi norint gyventi visavertį gyvenimą. Pirmenybę teikiant tokiems aspektams kaip savęs pažinimas, emocinis reguliavimas, atsparumas, pozityvūs santykiai, streso valdymas, užuojauta sau, tikslas ir prasmė, sąmoningumas, autentiškumas ir pagalbos ieškojimas gali padėti pagerinti emocinę gerovę ir lemti laimingesnį gyvenimą. Tačiau emocinės sveikatos ignoravimas gali turėti neigiamų pasekmių, todėl svarbu jai teikti pirmenybę visais gyvenimo aspektais. Naudojant tokius išteklius kaip "Meetelp", pagerinti emocinę sveikatą dar niekada nebuvo taip paprasta.

https://www.cdc.gov/mentalhealth/learn/index.htm

Siehe unsere Artikel