Pasirinkimas tuoktis yra vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, kuriame slypi viltys, svajonės ir lūkesčiai. Tačiau šis sprendimas taip pat susijęs su asmens emocine gerove ir savijauta. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl žmonės renkasi santuoką, kas juos gali stabdyti ir kaip sprendžiant psichologinius iššūkius galima užtikrinti sveikesnę santuoką ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Santuokos motyvai: Meilė, draugystė ir stabilumas

Noras tuoktis dažnai kyla iš meilės - gilaus ryšio ir prieraišumo kitam žmogui. Šia prasme meilė yra daugiau nei trumpalaikis jausmas; tai gilus psichologinis ryšio ir saugumo poreikis, labai svarbus psichinei gerovei palaikyti.

Be romantiškos meilės, žmonės siekia draugystės - nuolatinio socialinio palaikymo, kuris sumažina vienatvės jausmą ir suteikia erdvės bendriems išgyvenimams. Ši draugystė reiškia, kad turite draugą - asmeninį palaikytoją, sirgalių ir žmogų, kuris padeda įveikti gyvenimo pakilimus ir nuosmukius.

Be to, santuoka suteikia stabilumo ir saugumo jausmą tiek finansiniu, tiek emociniu atžvilgiu. Žmogaus psichika trokšta šio stabilumo, todėl tvirta, palaikanti santuoka gali tapti apsauga nuo gyvenimo streso ir prisidėti prie labiau subalansuotos psichinės būsenos - vidinės ramybės.

Kliūtys santuokai: Baimė, nežinomybė ir praeities traumos

Nepaisant vedybų žavesio, daugelis žmonių susiduria su sunkumais priimant sprendimą tuoktis. Nuo santuokos gali atbaidyti įsipareigojimo baimė, dažnai susijusi su nerimo sutrikimais arba patirta netektimi. Pavyzdžiui, tėvų skyrybas patyręs asmuo gali bijoti, kad tai pasikartos, ir dėl to nesiryžti įsipareigoti.

Kliūtimi taip pat gali tapti abejonės dėl ateities ar gebėjimo išlaikyti ryšį visam gyvenimui. Dėl pasitikėjimo problemų, kylančių iš ankstesnių santykių ar šeimyninės patirties, gali būti sunku patikėti santuokos pastovumu.

Praeities traumos ir neišspręsti psichologiniai klausimai taip pat meta ilgus šešėlius. Neišspręstos traumos, pavyzdžiui, vaikystėje patirta prievarta ar praeities santykių traumos, gali sukelti fobijas, susijusias su intymumu ar įsipareigojimais, todėl mintis apie santuoką gali atrodyti pernelyg sunki.

Emocinės gerovės poveikis vedybų sprendimams

Psichologinė būklė daro didelę įtaką sprendimui tuoktis. Tokios problemos kaip nerimas ir depresija gali iškreipti požiūrį į savo vertę ir laimės santuokoje galimybes. Be to, psichikos sveikatos iššūkiai turi įtakos bendravimui ir gebėjimui užmegzti bei palaikyti artimus santykius. Nespręsdami šių dalykų, žmonės gali vengti santuokos arba sudaryti ją turėdami silpną pagrindą.

Ryšys tarp santuokos ir emocinės gerovės

Tiems, kurie pasirenka tuoktis, partnerystė tampa reikšminga jų psichinės gerovės dalimi. Sveika santuoka gerina psichinę būklę, nes suteikia emocinę paramą ir stiprina bendrumo jausmą. Priešingai, problemos šeimoje sukelia psichikos sutrikimų. Taip atsiranda ciklas, kai psichikos sveikatos problemos sustiprina nesutarimus, ir atvirkščiai.

Spręsti psichologinius iššūkius reiškia rasti raktą į laimingą santuoką

Sprendžiant psichologinius sunkumus svarbu ne tik užtikrinti asmeninę gerovę, bet ir padėti pagrindą tvirtai ir laimingai šeimai. Psichoterapinės konsultacijos, pavyzdžiui, „Meetelp“ siūlomos terapijos sesijos, padeda žmonėms išgyventi praeities traumas, ugdyti geresnius bendravimo įgūdžius ir stiprinti atsparumą stresui. Naudodamiesi „Meetelp“ paieškos algoritmu, asmenys gali susisiekti su psichologais ir psichoterapeutais, kurie specializuojasi santykių klausimais ir padeda efektyviai įveikti psichologines kliūtis.

Kelias į partnerystę yra glaudžiai susijęs su mūsų psichine būkle. Psichikos sveikata vaidina lemiamą vaidmenį ir daro įtaką ne tik sprendimui tuoktis, bet ir santykių kokybei. Aktyviai spręsdami ir valdydami iššūkius, asmenys gali pradėti santuokinį gyvenimą gerai suprasdami save ir savo partnerius, taip sudarydami tvirtas ir laimingas šeimas.

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kodėl žmonės renkasi santuoką, kas juos gali stabdyti ir kaip sprendžiant psichologinius iššūkius su Meetelp galima užtikrinti sveikesnę santuoką ir didesnį pasitenkinimą gyvenimu.

Kodėl mes tuokiamės? Psichologiniai motyvai ir kliūtys

Įsivaizduokite partnerį, kuris per lengvai atleidžia ir visada būna šalia, draugą, kuris nemoka pasakyti „ne“, tėvus, kurie negali paleisti. Tai asmenys, atliekantys nuolatinio malonintojo, taisytojo vaidmenį. Jie yra priklausomi nuo kitų. Ir tokių kopriklausomų žmonių istorijos yra kur kas dažnesnės, nei manome.

Kopriklausomybė gali pasireikšti įvairiuose santykiuose, ne tik romantiškuose. Ji gali atsirasti tarp draugų, tėvų ir vaikų ar net kolegų. Pagrindiniai elgesio modeliai išlieka panašūs, jiems būdinga pernelyg didelė emocinė priklausomybė nuo kitų, nes tai lemia savivertę ir identitetą.

Kopriklausomas asmuo gali turėti tokias mintis: „Labai noriu būti tau reikalingas, nepakeičiamas, nes tu esi mano gyvenimo centras. Kaip tu galvoji apie mane, taip ir aš galvoju apie save“. Tai pabrėžia jo poreikį būti pripažintam ir baimę būti paliktam.

Jo dialoge taip pat gali būti tokių frazių: „Tu esi atsakingas už tai, kaip aš jaučiuosi ir ką dėl tavęs padariau“, rodančių emocinės atsakomybės perkėlimą kitiems, nesvarbu, ar tai būtų šeimos narys, draugas, ar bendradarbis. Tai atspindi jo įsitikinimą, kad jo emocinė būsena priklauso nuo to, kaip kiti jį suvokia ir kaip su juo elgiasi.

Kalbant apie savęs suvokimą ir sprendimų priėmimą, jis gali sakyti: „Manau, kad kiti žino, ko nori, geriau nei aš. Kitų nuomonė, ypač tų, kurie man rūpi, yra svarbesnė“. Tai rodo polinkį teikti pirmenybę ne savo, o kitų norams ir poreikiams. Dėl to dažnai prarandamas tapatumas ir savarankiškumas.

Jo požiūris į santykius gali būti prieštaringas ir manipuliatyvus. Pavyzdžiui, jis gali išsireikšti taip: „Turiu kelias taktikas: arba darau viską dėl kitų meilės, nes žinau, kad jiems manęs reikia, arba pykstu ir manipuliuoju, jei pirmoji taktika nepasiteisina.“ Tai atspindi svyravimus tarp pasiaukojančio elgesio ir manipuliavimo, kuriais siekiama išlaikyti santykius ir kopriklausomo pojūtį, kad jis yra nepakeičiamas.

Kopriklausomi asmenys dažnai kovoja su kitų nepriklausomybe, sakydami tokius dalykus: „Nesuprantu, kaip kiti gali būti laimingi, kai aš jaučiuosi blogai“. Tai iliustruoja jų įsitikinimą, kad jų emocinė būsena turėtų reikšmingai paveikti aplinkinius.

Jie gali elgtis kontroliuojančiai, prisidengdami rūpesčiu ir sakydami: „Aš kontroliuoju savo artimųjų veiksmus, nes noriu, kad jie būtų laimingi. Dažnai numatau jų norus ir sukuriu palankias aplinkybes, kad jie nemanytų, jog kas nors kitas galėtų būti jiems geresnis“. Tokia kontrolė - tai bandymas užtikrinti savo nepakeičiamumą rūpimų žmonių gyvenime.

Jų tolerancija blogam elgesiui pasireiškia taip: „Galiu suprasti ir pateisinti veiksmus, kurie man kelia skausmą, nes visi esame netobuli. Faktiniai veiksmai nėra tokie svarbūs kaip mano nuomonė apie tuos, kurie man rūpi“. Tai atspindi norą pateisinti ar racionalizuoti elgesį, kuris gali būti nepagarbus arba žalingas.

Galiausiai, dažnai jaučiamas nusivylimas ir jie skundžiasi: „Žmonės taip dažnai mane nuvilia... Kodėl aš negaliu nustoti tikėtis, kad jie pradės elgtis teisingai?“ Tai rodo viltį, kad jų santykiai pasikeis, nepaisant nuolatinio nusivylimo ir neišsipildžiusių lūkesčių.

Norėdami iš tiesų suprasti kopriklausomybę, turime pažvelgti į jos šaknis. Ji dažnai kyla iš santykių šeimoje, kur vaikai išmoksta vertinti save tik būdami naudingi ar patinkantys kitiems. Tai išgyvenimo strategija, kuri virsta pasąmoniniu scenarijumi, vedančiu juos į suaugusiųjų gyvenimą, kur jie atkartoja šį išmoktą elgesį savo santykiuose. Ir taip jie sukuria ciklą, kurį sunku nutraukti.

Šiose šeimose meilė ir dėmesys buvo prekės, skiriamos už lūkesčių tenkinimą ir atimamos kaip bausmė. Suaugę kopriklausomi tęsia šį sandorių modelį, kartais nesąmoningai tikėdami, kad jų vertė matuojama gebėjimu aukotis ir ištverti.

Nekontroliuojamos kopriklausomybės pasekmės gali būti sunkios. Tai ne tik buvimas santykiuose, kurie netinka, bet ir buvimas situacijose, kurios gali peraugti į emocinę arba fizinę žalą. Tai psichinės sveikatos nualinimas, laipsniškas savigarbos smukimas ir savojo „aš“ praradimas.

10 svarbių žingsnių, kaip įveikti kopriklausomybę ir susigrąžinti savo gyvenimą

Išsivaduoti iš priklausomybės nuo kitų nėra lengva. Tam reikia sugriauti ilgai puoselėtus įsitikinimus ir susikurti naujus, sveikesnius. Reikia nustatyti ribas ir atrasti, kad rūpinimasis savimi yra ne išdavystė, bet drąsa. Tai mokymasis pasakyti: „Aš svarbus, mano jausmai svarbūs ir nusipelniau, kad su manimi būtų elgiamasi pagarbiai“.

10 žingsnių, kuriuos reikia žengti, jei norite išspręsti kopriklausomybės problemą:

 pagalvokite, kokį mąstymo ir išgyvenimo modelį naudojate.

: atkreipkite dėmesį į tai, kada dėl kitų apleidžiate savo poreikius.

 reguliariai stebėkite save, kad suprastumėte savo jausmus ir poreikius.

 išmokite pasakyti „ne“ ir gerbti savo ribas.

 atgaukite savo vidinę vertę, nepriklausomą nuo kitų.

6. Sutelkite dėmesį į rūpinimąsi savimi:

 nukreipkite energiją ir laiką į jus puoselėjančią veiklą.

 apsvarstykite galimybę pasikonsultuoti su terapeutu arba lankyti palaikymo grupes, kad galėtumėte bendrauti su kitais žmonėmis ir gauti patarimų.

 priimkite, kad diskomfortas yra pokyčių proceso dalis.

 išsakykite savo mintis ir poreikius pagarbiai ir aiškiai.

10. Įsivaizduokite harmoningą gyvenimą:

 apibrėžkite, kaip jums atrodo sveikas ir turiningas gyvenimas, ir jo siekite.

 sujungs jus su terapeutais, kurie specializuojasi santykių klausimais, taip užtikrinant, kad gausite individualiai pritaikytą pagalbą.

 programėlė automatizuoja konsultacijų planavimą ir padeda jums laikytis įsipareigojimo pakeisti gyvenimą.

 nesvarbu, ar tai būtų gyva, ar nuotolinė konsultacija, Meetelp siūlo saugius kanalus bendravimui su terapeutu.

 stebėkite savo emocinę būklę ir pažangą.

Nepamirškite, kad kiekvienas mažas savęs pažinimo ir rūpinimosi savimi veiksmas daro didelę pažangą puoselėjant sveikesnius santykius ir siekiant harmoningesnio gyvenimo. Šioje transformacinėje kelionėje Meetelp taps neįkainojamu sąjungininku, teikiančiu sistemingą pagalbą jūsų individualiems poreikiams. Jūs nusipelnėte gyventi geriausią savo gyvenimą!

Išsivaduoti iš priklausomybės nuo kitų nėra lengva. Tam reikia sugriauti ilgai puoselėtus įsitikinimus ir susikurti naujus, sveikesnius. •	Meetelp algoritmas sujungs jus su terapeutais, kurie specializuojasi santykių klausimais, taip užtikrinant, kad gausite individualiai pritaikytą pagalbą.

Kas yra kopriklausomybė santykiuose ir ką su ja daryti?

Apie terapiją dažnai sklando mitai ir klaidingi įsitikinimai, dėl kurių atsiranda neįgyvendinami lūkesčiai. Suprasdami kaip iš tikrųjų vyksta terapija, palengvinsime sau gyvenimą ir sustiprinsime pasitikėjimą psichoterapijos veiksmingumu. Paruošėme jums kai kuriuos paplitusius stereotipus apie terapiją ir tai, kas iš tiesų vyksta jos metu.

Stereotipas: terapija - tai tiesiog būti išklausytam

Daugelis žmonių mano, kad terapija - tai tiesiog pokalbis ir išklausymas. Kitaip tariant, kad tai yra tik pasyvi patirtis, kai jie dalijasi savo problemomis ir sulaukia užuojautos.

Terapija yra kur kas daugiau nei išklausymo sesija. Joje aktyviai dalyvauja ir terapeutas, ir klientas. Terapeutai naudoja įvairias technikas ir strategijas, kad padėtų klientams suprasti ir pakeisti neveiksmingus mąstymo modelius. Tai dinamiškas procesas, padedantis įgyvendinti tikslus, o ne tik erdvė išsipasakoti.

Stereotipas: rezultatai po konsultacijos su psichologu matomi iš karto

Dažnai tikimasi, kad terapija užtikrins greitus sprendimus, o pastebimi pokyčiai įvyks beveik iš karto po pirmos konsultacijos.

Terapija - tai procesas, kuris plėtojasi laikui bėgant. Dideli pokyčiai paprastai įvyksta palaipsniui, kai žmogus gilinasi į terapiją. Taigi, kiek konsultacijų reikia tam, kad pamatytume rezultatus? Čia pateikiame apibendrintus skaičius:

 (orientacinis etapas): pasitikėjimo kūrimas ir tikslų nustatymas.

 (ankstyvoji pokyčių fazė): prasideda nedideli požiūrio ir elgesio pokyčiai.

 (terapinė pokyčių fazė): reikšmingi pokyčiai probleminėse srityse ir geresni sunkumų įveikimo įgūdžiai.

 (giliųjų pokyčių fazė): dideli pokyčiai įsisenėjusiuose mąstymo modeliuose ir bendroje savijautoje.

Stereotipas: terapija yra sklandi, tiesi kelionė

Žmonės dažnai mano, kad terapija vyks nuosekliai ir tolygiai, o kiekviena konsultacija lems pagerėjimą.

Realybė: terapija – tai netolygus kelias su pakilimais ir nuosmukiais

Terapinis procesas paprastai yra netolygus. Jame būna pakilimų ir nuosmukių, kai kurios konsultacijos būna produktyvesnės nei kitos. Terapijos eiga gali skirtis, netikėti posūkiai ir proveržiai - visa tai yra kelionės dalis.

Stereotipas: terapeutas iš karto žino apie ką aš galvoju

Manoma, kad terapeutas akimirksniu supras ir išspręs visas problemas. Žmonės dažnai ieško „tobulo“ terapeuto, kuris užmerktom akim pamatytų vidinius konfliktus ir atsakytų į visus klausimus.

Realybė: terapijos pradžioje kuriamas ryšys ir pasitikėjimas

Nors terapeutai yra kvalifikuoti specialistai, tvirtiems terapiniams santykiams užmegzti reikia laiko. Tai procesas, kurio metu vyksta abipusis supratimas, terapeutas sužino apie unikalią kliento situaciją ir kartu siekia užsibrėžtų tikslų. Toks ryšys padeda užtikrinti terapijos veiksmingumą, tačiau jam užmegzti reikia laiko.

Terapija - tai gyvenimą keičianti kelionė, o žinant, ko tikėtis, ji tampa dar efektyvesnė. Meetelp programėlė šią kelionę palengvins savo funkcijomis ir palaikymu. Mes naudojame algoritmą, kad sujungtume jus su terapeutais, kurie atitinka jūsų konkrečius poreikius ir asmenybės bruožus. Be to, mūsų platforma supaprastina visą terapijos procesą - nuo vizitų planavimo iki tokių įrankių kaip „Nuotaikos dienoraštis“ ir „Kasdieniai klausimai“.

Taigi, kam laukti? Pradėkite kelionę su Meetelp į laimingesnį ir laisvesnį gyvenimą vos vienu paspaudimu!

Daugelis žmonių mano, kad terapija - tai tiesiog pokalbis ir išklausymas. Kitaip tariant, kad tai yra tik pasyvi patirtis, kai jie dalijasi savo problemomis ir sulaukia užuojautos. Terapija yra kur kas daugiau nei išklausymo sesija. Meetelp programėlė šią kelionę palengvins savo funkcijomis ir palaikymu.

Terapija: stereotipai ir realybė

Puiku, kad pripažįsti, jog nori keisti savo gyvenimą ir esi pasirengęs (-usi) pažiūrėti į pokalbį su psichologu kaip į priemonę, padedančią siekti savo tikslų. Pasiruošimas pirmai konsultacijai yra svarbus žingsnis, todėl verta žinoti keletą dalykų, kurie padės tau pradėti terapiją lengviau.

Visų pirma pravartu nustatyti gyvenimo sritis, kurias nori pakeisti. Tai gali būti karjera, santykiai, sveikata ar asmeninis tobulėjimas. Kai jau suprasi, į ką nori sutelkti dėmesį, gali pradėti ieškoti psichologo ar psichoterapeuto, turinčio patirties ir žinių tose srityse.

Susirask specialistą, su kuriuo jausi ryšį

Toliau svarbu rasti specialistą, su kuriuo jaustumeisi gerai. Tai gali būti potencialių psichologų paieška internete, draugų ar šeimos narių rekomendacijos arba net kelių pradinių sesijų su skirtingais psichologais lankymas. Taip pamatysi, kas tau labiausiai tinka. Taip pat gali sutaupyti laiko paieškoms ir išbandyti nemokamą "Meetelp" programėlę, kuri parenka geriausius psichologus pagal asmenybių suderinamumą.

Suradus specialistą, gali būti naudinga nustatyti konkrečius tikslus, aptarti, ko norėtum pasiekti terapijos metu. Tai gali būti savigarbos gerinimas, geresnių bendravimo įgūdžių ugdymas arba mokymasis valdyti nerimą ar emocijas.

Galiausiai svarbu atvirai ir sąžiningai kalbėti su specialistu apie savo tikslus, rūpesčius ir iššūkius. Psichologas yra tam, kad suteiktų paramą įveikiant šį kelią. Jis gali kartu su tavim kurti strategijas ir priemones, kurios padės pasiekti teigiamų pokyčių gyvenime.

Nepamiršk, kad pokyčiai - tai procesas, ir gali prireikti laiko bei pastangų, kad pasiektum sau iškeltus tikslus. Tačiau su tinkama parama ir priemonėmis gali žengti žingsnius norimo gyvenimo link.

Kaip pradėti psichoterapiją?

Pagalvok apie gyvenimo sritį

Susirask specialistą, su kuriuo jausi ryšį

Aptark psichoterapijos tikslus

Atsiverk psichologui

Kaip pradėti psichoterapiją?

Pagalvok apie gyvenimo sritį

Susirask specialistą, su kuriuo jausi ryšį

Aptark psichoterapijos tikslus

Atsiverk psichologui

Domina psichologinė sveikata?

Prisijunk prie mūsų naujienlaiškio!