Koks skirtumas tarp streso, baimės ir nerimo?

Kiekvienas žmogus turi skirtingą būdą išreikšti savo jausmus. Vieni sako: "Aš stresuoju", kiti šaukia: "Aš nerimauju", o kai kurie net sako "aš bijau". Tačiau yra tam tikros painiavos, ką šie žodžiai iš tiesų reiškia. Ar stresas, baimė ir nerimas yra lygiaverčiai terminai? Ar vis gi jie reiškia unikalias emocines būsenas? Panagrinėkime ir supraskime, ką iš tikrųjų jaučiame, kai tariame šiuos žodžius.

Stresas: psichologinis spaudimas

Kai sakome "jaučiu stresą", iš tikrųjų kalbame apie tiesioginę reakciją į sudėtingą situaciją. Stresas dažnai būna susijęs su išorinėmis aplinkybėmis, tokiomis kaip galutiniai darbo terminai, šeimos problemos ar svarbūs gyvenimo pokyčiai. Tai mūsų organizmo būdas reaguoti į reikalavimus ar grėsmes. Jis sukelia reakciją "kovok arba bėk".

Dažniausi streso požymiai yra galvos skausmas, skrandžio sutrikimai, padažnėjęs širdies ritmas, jausmas, kad esate prislėgti, irzlūs ar neramūs. Tačiau, kai situacija praeina, stresas taip pat praeina.

Baimė: tiesioginė reakcija į pavojų

Kai žmonės sako: "Man baisu", jie parodo tiesioginį, koncentruotą atsaką į suvokiamą tiesioginę grėsmę. Baimė įjungia mūsų išgyvenimo instinktus ir paruošia mus kovoti su pavojumi arba bėgti nuo jo.

Baimė gali sukelti fizinius simptomus, panašius į stresą, pavyzdžiui, prakaitavimą, padažnėjusį širdies plakimą ir pagreitėjusį kvėpavimą. Skirtumas tas, kad baimė yra reakcija į žinomą ar suprantamą grėsmę, o stresas gali kilti dėl bet kokio reikalavimo ar spaudimo.

Nerimas: išsigalvotos baimės

Kai sakome "jaučiuosi neramiai", paprastai turime omenyje sudėtingesnę emocinę būseną. Nerimas yra tarsi vyresnysis baimės brolis, tačiau jis dažnai susijęs ne su tiesiogine, lengvai atpažįstama grėsme, o su kažkuo, kas nevyksta būtent dabar, bet gali nutikti ateityje. Jis labiau susijęs su nežinomybės, "kas bus, jeigu bus" ir blogiausio scenarijaus laukimu.

Nerimo simptomai gali būti ir fiziniai, ir psichologiniai, įskaitant nerimastingumą, padažnėjusį širdies ritmą, sunkumus susikaupti ir artėjančios nelaimės ar pavojaus jausmą. Kitaip nei stresas ir baimė, nerimas gali išlikti ir po to, kai situacija, kuri jį sukėlė, praeina. Jei nerimas nėra tinkamai valdomas, atsiranda nerimo sutrikimai.

Taigi, koks skirtumas?

Nors stresas, baimė ir nerimas gali atrodyti panašūs, jie kyla dėl skirtingų priežasčių. Stresas - tai reakcija į neatidėliotiną situaciją. Baimė yra reakcija į žinomą grėsmę. Nerimas yra reakcija į numanomą būsimą grėsmę (tai situacijos interpretacija, o ne realus pavojus).

Štai keletas frazių, kurias gali pasakyti asmenys, jaučiantys stresą, baimę ar nerimą:

Stresas

• "Jaučiuosi taip, tarsi mane temptų į milijoną skirtingų pusių."
• "Dienoje tiesiog nepakanka valandų."
• "Šiuo metu turiu tiek daug darbų, kad net nežinau, nuo ko pradėti."
• "Jaučiuosi pasimetęs."
• "Niekaip negaliu atsipūsti."

Baimė

• "Aš negaliu to padaryti - atsitiks nelaimė."
• "Aš negaliu ten eiti - tai nesaugu."
• "Jaučiu, kad man gresia pavojus."
• "Aš labai dėl to bijau."
• "Negaliu atsikratyti baimės jausmo."

Nerimas

• "Negaliu nustoti nerimauti dėl to, kas gali nutikti."
• "Mane nuolat kamuoja nemalonus jausmas."
• "Negaliu negalvoti apie blogiausią scenarijų."
• "O kas, jei man nepavyks?"
• "Jaučiu, kad nutiks kažkas blogo, bet nežinau kas."

Suprasdami šiuos skirtumus galime geriau valdyti emocijas. Tačiau jei nuolat jaučiate stresą, baimę ar nerimą, būtina kreiptis į psichologą, kuris patars ir parinks įveikimo technikas. Tokį specialistą galite rasti "Meetelp" programėlėje - patyrę psichologai ir psichoterapeutai yra pasirengę padėti jums susigaudyti savo emocijose ir padidinti jūsų empatiją kitiems, kas leis suprasti supančius jus žmones lengviau ir greičiau.